Kaunas –užsienio gyventojo akimis!

Atrodo, kad regiono turizmo kūrėjai niekada neturėjo problemų, nes mieste galima nemažai pamatyti istorijos ir pagaliau pažvelgti į tai kam įprastai nerastumėte laiko – Istoriją.

Pastaruoju metu Kaunas vis labiau pabrėžė savo narystę Hanzos sąjungoje, prisimindami, kad tai vienintelis Lietuvos miestas, kuris priklauso buvusiai 185 šalių 16 šalių sąjungai.

2022 m. miestas nusprendė reikalauti Europos kultūros sostinės vardo – ir jį gavo.

14 vietų, kurias verta aplankyti Kaune

Kauno pilis

Kauno pilis (Pilies g. 17) – seniausia akmens pilis Lietuvoje (pirmą kartą paminėta šaltiniuose 1361 m.), Kurioje, pasak legendų, karalienės „Bonos Sforce“ kariuomenė buvo palaidot.16 a. Pilyje buvo kalėjimas, kuriame sielų kaliniai iki šiol nerado ramybės ir naktį klajoja Kauno pilyje

Upės baseinas (Papilio g.) – taip pat vadinamas Kauno širdimi.Čia galite pamatyti, kaip sueina Nemunas ir Neris. Šiame parke yra daug įvairių žinomų objektų: pagonių altoriaus ritualai, Popiežiaus kalva, 1993 m. Aplankė ir garbino popiežius Jonas Paulius II, Jono Pauliaus II paminklas, Šv. Jurgos bažnyčia su Bernardinų vienuolyno ansambliu, Kauno pilis.

Sv.Šv. Marijos bažnyčia (Papilio g. 7) buvo pastatyta 1503 m., Viena iš pirmųjų bažnyčių sename Kauno mieste, skirta čia birmiečių vienuoliams. Bažnyčios interjere dominuoja gotikinis stilius, jungiantis baroko įrangos fragmentus. Bažnyčios pietinėje dalyje yra vienuolynas.

Rotušė

Kauno miesto rotušė (15 Rotušės g.) – kartais vadinama „balta gulbe“. Jos statyba prasidėjo 1542 m. Miesto rotušės architektūroje dominuoja net 3 stiliai – gotikos, baroko ir ankstyvojo klasicizmo elementai. Įvairūs amžiai rotušės užduotis buvo kitokia: miesto salės aukšte buvo pagrindinės miesto rinkos ir mugės, teismai, 9 vaško lydymo krosnys, taip pat buvo kalėjimai, įvairių prekių sandėliai. Rotušėje vyksta santuokos ceremonijos ir oficialūs renginiai.

Kauno g.Petro ir Pauliaus apaštalų bazilika (Vilniaus g. 1) – pastatyta 1413 m. Vytauto Didžiojo iniciatyva. Tai buvo vienas iš pirmųjų ir seniausių akmens pastatų Kaune. Kauno katedros ir bažnyčios architektūroje dominuoja gotikos ir renesanso stiliai, o ryškiausiame interjere yra baroko sluoksnis su istorizmu (neogotika, neobarokas) ir XX-XXI amžiais. papildomi elementai.

Kauno miesto muziejus (M. Valančiaus g. 6) – muziejuje eksponuojamos istorinės, mokslinės ir pramoninės, kultūrinės ir meninės, garso ir vaizdo kolekcijos, taip pat miesto archeologijos departamentai.Miesto muziejus įsikūręs klasikinio stiliaus pastate, kuris turi ypatingą istorinę reikšmę nuo tautos dvasinės kultūros ir valstybingumo atsiradimo.

Pranciškonų Ksavera (jėzuitų) bažnyčia (9-oji Rotušės g. ) – vėlyvoji barokinė, stačiakampė bažnyčia su dviem bokštais pradėta statyti 1666 m., Pastatyta 1720 m. Jėzuitų vienuolyno terasoje yra žiūrėjimo zona, iš kurios galėsite mėgautis Rotušės aikštės ir senamiesčio grožiu.

Mergelės Marijos atpirkimo bažnyčia (arba Vytauto Didžioji bažnyčia) (Aleksoto g. 3) – seniausia Kauno bažnyčia, pastatyta apie 1400 m., Vienintelė Lietuvoje gotų bažnyčia su kryžminiu dizainu. Istorikai įsitikinę, kad mūšyje su totoriais Vorskloje buvo nugalėtas ir beveik nuteistas Lietuvos didikas Vytautas. Išgelbėjęs, kaip dėkingumo, Vytautas pažadėjo Mergelę Marijai pastatyti bažnyčią upės krantinėje.

Ilgiausias tiltas pasaulyje

Vytauto Didžiojo tiltas – taip pat žinomas kaip „ilgiausias tiltas pasaulyje“.Norėdamas per tilto pereiti iš vieno Nemuno pakrantės į kitą, užtruko net 13 dienų. Kadangi Kaunas priklausė Rusijos imperijai, bet Aleksoto rajone iki 1807 m. Prūsijos karalystėje, kiekvienoje upės pusėje buvo skirtingi kalendoriai, tarp kurių buvo 13 dienų skirtumas.

Aleksoto funikulierius ir stebėjimo zona laikoma viena iš seniausių Europos keltuvų.Jis veikia nuo 1935 m. Su Aleksoto funikulieriu galite pakilti į stebėjimo aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabi Kauno senamiesčio panorama.

Lietuvos Respublikos Prezidento istorinė būstinė (Vilniaus g. 33) – kai Kaune tapo laikina Lietuvos sostine (1919-1939 m.), Visas čia vykstantis politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas persikėlė. Prezidentūroje dirbo ir gyveno visi trys tuometinės Lietuvos Respublikos prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.Pastato kieme galima pamatyti Lietuvos prezidentų pirmininkų skulptūras. Šiuo metu yra muziejus.

Kauno g.Gertrūdos bažnyčia (Laisvės al. 101A) – pastatyta XV a. antroje pusėje – vienas iš labiausiai žinomų gotikos paminklų Lietuvoje..

Laisvės alėja (Laisvėsal.) – apsilankę Kaune, tikrai turėtumėte vykti į vieną iš Kauno svarbiausių gatvių. Gatvės ilgis yra apie 1,7 km, o jo buvimo vieta tiksliai rodo rytinę ir vakarinę kryptis. Pasivaikščioję Laisvės alėją galite pamatyti gražų Vytauto Didžiojo paminklą Kaune. Laisvės alėjoje yra daug kavinių, barų, restoranų ir gražios parduotuvės.

Kaune puikiai išplėsta infrastruktūra, tad kiekvieną tašką galite pasiekti su automobiliu. Mieste taip pat yra ir daugybė nuomos punktų, kuriuose galite išsinuomoti lengvuosius automobilius bei mikroautobusus. Mikroautobusų nuoma yra puikus pasirinkimas jeigu atvykstate iš toliau, kadangi mieste yra specialios aikštelės, kurios priima tiek kemperius, tiek mikroautobusus.

Vieno turisto istorija

Buvo saulėta diena Vilniuje. Aš manau, kad toks puikus oras galėtų būti čia ištisus metus, bet deja.

Tai buvo mano antrasis apsilankymas Lietuvos sostinėje, ir manau, kad miestas vis daugiau ir daugiau bei sparčiau auga. Tai mažas miestas, bet tai reiškia, kad tai neįtikėtinai paprastas ir lengvai pėsčiomis visas lankytinas vietas pasiekiamas miestas. Buvo lengva pamatyti ir daugybę kitų turistų, miesto centrą bei jo pakraščius.

Frankas Zappa Lietuvoje?

Ar galite prisiminti, kokia buvo mūsų pirmoji sustojimo vieta Vilniuje?

Žinoma, Frankas Zappa! Na, bent jo statula.

Jei nustebsite girdėję, kad Vilniuje yra Franko Zappa statula, tu tikriausiai ne vienas. Bandžiau ieškoti informacijos internete, ką tiksliai Frankas Zappa turi bendro su Lietuva, o atsakymas yra nieko – jis niekada net ne aplankė šios šalies.

Tačiau po nepriklausomybės atėjo laikas atsikratyti daugybės komunistinių paminklų mieste (manau, kad kiekviename mieste, kurį lankiau Rusijoje, buvo Lenino statula), o nauja demokratijos dvasia atrodo, kad miestas sutiko statyti statulą šio mėgstamo menininko! Ir kas nusprendė statyti, ne kas kitas, o anksčiau labiausiai žinomas už komunistų didvyrių perdavimus Konstantinas Bogdanas. Tai buvo nauja pradžia visiems!

1997 m., Praėjus dvejiems metams po Franko Zappa statulos atvykimo į Vilnių, ekscentriškumo grupė paskelbė, kad jų kaimynystė yra nepriklausoma valstybė.

Vilniuje rasti nakvynę yra itin nesunku. Apsistojame viename iš daugumo viešbučių šalie miesto centro. Vafliai buvo skanūs, bet mums pasisekė, kiti patalpos aspektai taip pat buvo nuostabūs! Čiužiniai buvo super patogūs, buvo dvi didelės bendrosios erdvės ir virtuvė, darbuotojai buvo draugiški ir pilni patarimų apie Vilnių, o bendrai – nereali atmosfera.

Tai buvo puiki vieta susipažinti su kitais keliautojais, o centrinė senamiesčio kalba pati už save.

Kodėl verta aplankyti Lietuvą?

Apskritai Lietuva viena gražiausių rytų Europos valstybių. Įspūdinga gamta (sunkiai kur pamatysi bent panašų vaizdą), miestai ir miesteliai, kultūra bei renginiai. Visi džiaugiasi šalies nepriklausomybe, turistiniai objektai nepalieka abejingų, na ir kas be ko priėjimas Baltijos jūros – nuostabus. Ar esate kada matę jūrą žiemos – rudenio metu? Jeigu ne, būtinai nuvykite į Palangą (tai miestas prie Baltijos jūros).

Restoranai Vilniuje taip pat įspūdingi, nesu niekur kitur matęs panašaus dizaino greito maito užkandinių su tiek daug žmonių. Žmonės itin gabūs ir geranoriški. Vienas vaikinas naktiniame klube užkalbino mane, diskutavome apie tai, kokie Lietuvoje žmonės darbštūs ir protingi ypač informacinių technologijų srityje. Na, o pasirodo, tas vaikinas yra internetinių technologijų ir reklamos kompanijos vadovas Lietuvoje. Negana to, jis mane supažindino su visu darbuotoju kolektyvu (šventė darbuotojo gimtadienį) bei pasiūlė savo paslaugas. Na man jų nereikėjo, bet pareklamuosiu jo svetainę, žmonės tikrai atrodo patiki. Perteikiant jo žodžiais, jeigu norite būti matomi internete užeikite į agentūra, kur SEO paslaugos yra tikrai kokybiškos. Pavadinimas tikrai geras „Pridėk reklamą“, tai tik patvirtina, kad lietuviai iš tiesų itin kūrybingi žmonės.

Jeigu dar galvojate kur reikėtų apsilankyti ir jeigu dar nesate buvę Lietuvoje – būtinai apsilankykite. Skirkite atostogoms bent 10 dienų ir susipažinkite su šalimi, kuri yra tiesiog tobula gyventi.

Kokios galimybės studentams užsidirbti Lietuvoje?

Baigėsi vasara, daugybė studentų atvyko į didžiuosius Lietuvos miestus pradėti, pratęsti ar pabaigti studijas. Dauguma studentų prasidėjus mokslo metams ne tik mokosi, bet ir dirba ar ieško darbo vietos. Kyla klausimas, kokios galimybės rasti tinkamą darbo vietą studentui didžiuosiuose Lietuvos miestuose?

Kaip pasirinkti tinkamą darbo vietą?

Normalu, kad studentai ieško kiek kitokios darbo vietos nei įprastai. Esminis kriterijus ieškantis darbo vietos – darbo laikas. Būtent dėl tinkamo pamainos pasiskirstymo dauguma studentų renkasi darbo vietas su pamainomis arba nepilnos darbo dienos tvarkaraščiu. Tačiau ar galima užsidirbti dirbant pamaininį darbą? Priklauso nuo studento poreikių ir siekių. Tarptautinės arba lietuviškos įmonės, kurios dirba pagal tarptautinių įmonių standartus ir politiką linkusios studentams skirti pakankamai geras ir vertinamas darbo vietas arba apmokamą praktiką su numatytu pabaigos laikotarpiu ir galimybe pratęsti sutartį. Šios vietos yra itin paklausios rinkoje, o tokioje vietoje įsidarbinti būtų didelis privalumas atsižvelgiant į ateities perspektyvas. Šios įmonės dauguma atvejų moka nemažą algą tikėdamosi, kad studentas užaugs jų įmonėje ir liks dirbi pasirinktoje srityje kaip kvalifikuotas specialistas.

Šios minėtos tendencijos ir darbo vietos yra plačiai reklamuojamos ir skelbiamos Kaune ir Vilniuje. Šie miestai turi pagrindinius universitetus šalyje bei įsikūrusius užsienio bei didžiųjų Lietuvos įmonių biurus.

Tačiau, šios minėtos darbo vietos įmonėse yra itin konkurencingos ir perpildytos, todėl net ir gabiems studentams nieko nelieka, tik ieškotis darbo kitur. Vienas populiariausių pasirinkimų padavėjo ar barmeno darbas kavinėse ar restoranuose. Šioje vietoje įsidarbinti nėra sunku, darbas suteikia lankstų tvarkaraštį, tačiau ar tai esminis privalumas? Tikrai ne. Padavėjo darbas turėtų būti atsarginėje ar paskutinėje vietoje jūsų sąraše. Atlyginimas nėra privalumas taip pat, o pasakymas, kad studentui užtenka santaupų ir finansų tik ant sumuštinių yra visiška kvailystė.

Rekomenduojami darbai studentams

Nekilnojamo turto brokeris

Visi studentai yra gabūs žmonės, kurie turi savo idėjų ir minčių. Negana to, studentai yra spaudžiami mokslų, atsiskaitymų bei įvairių pristatymų nustatytu laiku. Būtent dėl šios priežasties, studijuojantys žmonės turi ieškotis darbo, kuris leis jiems atsikvėpti nuo mokslo, atsipalaiduoti ir užsidirbti papildomai pinigų. Rekomenduojami darbai studentams Lietuvoje:

  • Nekilnojamo turto brokeris

Darbas nereikalaujantis sėdėti ofise ištisą dieną, bendravimas su žmonėmis, naujų pažintys, kurios gali padėti ateityje, o įvykdžius kelis nekilnojamo turto sandorius, atlyginimas gali viršyti barmeno ar padavėjo atlyginimą net 2 ar 3 kartus. Nekilnojamo turto paslaugos, butų nuoma Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje ar pardavimas šiuo metu yra itin populiariu Lietuvoje, todėl būtent šiuo metu tai yra puiki galimybė studentams. Galbūt tapsite vienu geriausiu brokeriu Lietuvoje?

  • Prekyba akcijomis bei valiutomis

Vienas iš populiariausių būdų užsidirbti pasyvias pajamas, tai investavimas į įmonių akcijas bei valiutas (ang. forex) forex prekyba. Pagrindinis šios veiklos privalumas, kad tai yra darbas namuose ir nereikalauja nusistatyti tikslią dienotvarkę bei darbo valandas. Prekiaujant valiutomis bei akcijomis itin svarbu išanalizuoti vertybinių popierių rinką ir pasikonsultuoti su specialistais.

Tai visgi,  kokios galimybės studentams užsidirbti Lietuvoje? Priklauso nuo turimo laiko bei esamos finansinės situacijos. Studentai yra laukiami daugumoje Lietuvos įmonių, tačiau darbo užmokestis ir vieta tikrai nebus tas veiksnys, kuris jus skatins pasilikti įmonėje daugiau nei 6 mėnesius. Būtent dėl šios priežasties reikėtų mėginti gauti apmokamą praktiką gerai žinomuose Lietuvos bei užsienio kapitalo įmonėse arba dirbti darbą, kuris yra perspektyvus arba netrukdo studijoms.

Ar Palanga – vasaros sostinė?

Vasara yra toks metas, kuomet žmonės planuoja savo atostogas, maršrutus ir kelionės. Šiuo sezono metu žmonės tikisi pabėgti nuo visų kasdieninių rūpesčių, atsipalaiduoti, pasilepinti saulėje ir įdegti. Tačiau vis mažiau ir mažiau žmonių renkasi Lietuvos kurortus išmainydami juos į keliones ir poilsį užsienyje. Dar ne taip seniai žmonės vasarą miniomis traukdavo į Palangos miestą, kuris buvo įvardijamas Lietuvos vasaros sostine. Kodėl visgi sumažėjo žmonių kiekis poilsiaujančių Lietuvos pajūryje? Ar galima vis dar sakyti, kad Palanga – vasaros sostinė?

Priežastys, kodėl žmonės atsisako vykti į Lietuvos pajūrį

Mūsų žurnalistai atliko specialią apklausą, kurios metu, buvo apklausta 100 įvairaus amžiaus žmonių, užduodant jiems klausimą, kodėl jie pasirinktų poilsį kitame mieste arba šalyje, o ne Palangoje? Pagrindiniai atsakymai buvo 3, juos visus trumpai ir aptarsime.

3. Didelis jūros užterštumas, tvarka paplūdimio teritorijoje

Palangos paplūdimys

Beveik 25 procentai apklaustųjų korespondentų įvardijo, kad nešvari Baltijos jūra ir tvarkos nebūvimas paplūdimyje skatina juos rinktis keliones svetur. Pasak korespondentų, dauguma atvykusių poilsiautojų nesielgia deramai, teršia jūrą, šiukšlina pliaže, nesuteikia poilsiautojams privatumo ir kitais būdais neleidžia deramai pailsėti kurorto svečiams.

2. Alkoholizmas, triukšmas ir muštynės

32 procentai korespondentų įvardijo, kad Palangos vengia dėl per didelio kiekio jaunimo ir ne tik, kuris spjaudosi, šiukšlina mieste, rėkauja, stumdosi ir ieško konfliktų. Toks jaunimas dažniausiai į Palangą atvyksta atsipalaiduoti iš šalutinių, greta esančių mažų miestelių.

Apklausos metu korespondentai šiuos asmenis itin tiksliai apibūdino: jaunimas iki 19-20 metų, su treningais, veidai papuošti mėlynėmis ir saulėgrąžų sauja rankoje.

Mūsų žurnalistų žiniomis, tokie kurorto svečiai yra labai stebimi ir gaudomi. Pilnutėlėje J. Basanavičiaus gatvėje budi būrys apsaugos darbuotojų, kurie yra pasiruošę tokius kurorto svečius raminti tam skirtomis priemonėmis.

1. Per aukštas kainų lygis

Pats populiariausias atsakymas, kodėl žmonės keliauja į kitus kurortus, o ne į Palangą, kainų lygis mieste. Ne paslaptis, kad Turkijoje savaitės atostogos viešbutyje ant jūros kranto, su įskaičiuotu maitinimu dauguma atvejų išeina pigiau nei 4 – 5 dienos pas močiutę trobelei Palangoje.

Kainos Palangoje itin aukštos, ypač jeigu yra kalbama apie populiarias kambarių nuomas pas močiutes. Palyginimui 2014 metais pakankamai gero lygio kambarį parai galima būdavo išsinuomoti už 25 litus, dabar tokį pat kambarį išsinuomosite už 25 eurus. Žmonės renkasi viešbučius, kuriuose kaina yra panaši kaip ir minėtų kambarių nuoma.

Kavinės ir restoranai taip pat nėra patys pigiausi, dauguma atvejų poilsiautojai valgo pusryčius, pietus ir vakarienė kavinėse.  Meniu retai būna pats pigiausias todėl išlaidos, kelionės pabaigoje, būna ganėtinai ženklios .

Pagrindinis klausimas ar Palanga dar gali vadintis vasaros sostine? Galima sakyti, kad taip. Palanga nėra mirštantis kurortas, čia kasmet suvažiuoja daugybė poilsiautojų iš visos Lietuvos bei užsienio. Palangos miestas turi savito žavesio bei prisiminimų, kurie traukia mus grįžti ten dar ir dar kartą. Poilsis vasarą Palangoje yra tarsi tradicija daugumai mūsų.

Na, o ši apklausa įrodė, kad miestas susiduria su tam tikromis problemomis, kurios atbaido poilsiautojus ilgesniam poilsiui šiame mieste. Paprastai tariant, bėdos yra tam, kad jas spręstume, o problemas spręsti reikėtų pradėti nuo savęs. Saugokime gamtą ir mums brangų kurortą, kuris vis dar yra vasaros sostinė Lietuvoje.